- pasėlininkas
- pasė́lininkas (-inykas), -ė smob. (1) K, BzF152, pãsėlininkas (1) samdinys, kuriam už darbą pasėja sulygtą javų, linų, bulvių kiekį; ūkininko sūnus, brolis, kuris už darbą gauna žemės pasėliams: Pasė́lininkas – bernas, slūginė – lygsta algą sau ant pasėlės javų: pūrą rugių, du pūru avižų, du garčiu linų J. Savo bulbes nusikasėm, tik pãsėlininkų neprisiprašau, kad nusikastų Šauk. Vadinos anie (ūkininko sūnūs) auglinykais arba pasėlinykais, tai yra jog anims kitos elgos tėvai nedavė kaip tiktai savo pragyventos žemės skiautelę, į kurią pagal savo noro kokį tinkamys javą galėjo sėti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.